Alanininė aminotransferazė (ALT) – padeda nustatyti hepatitą ankstyvoje ligos stadijoje. Esant ūminiam hepatitui, šio fermento aktyvumas padidėja 20 ir daugiau kartų. ALT nežymiai padidėja, dėl komplikuoto miokardo infarkto, kepenų cirozės, alkoholinio kepenų suriebėjimo, kepenų auglių, infekcinės mononukleozės, pankreatito.

Rekomenduojama tyrimą atlikti kartu su AST.

Aspartataminotransferazė (AST) kraujyje padaugėja sergant kepenų ar širdies ligomis. Tiriamas kartu su ALT. AST padidėja vėliau negu ALT, tačiau ilgiau išsilaiko pakilęs sveikstant.

AST rodiklis yra didesnis negu ALT, kai kepenų pažeidimą sukėlė vaistai, toksinės medžiagos, alkoholis, taip pat sergant hepatitu, gelta, kepenų ciroze, miokardo infarktu.          

Gama gliutamiltransferazė (GGT) – fermento aktyvumas padidėja esant kepenų, tulžies takų ir kasos patologijai. Tai pats jautriausiai tulžies takų patologijos rodiklis.

Šarminės fosfatazės (ŠF) koncentracija serume  parodo kaulų ir kepenų funkcijos sutrikimus. Šarminės fosfatazės kiekiai paprastai padidėja esant mechaninėms tulžies nutekėjimo kliūtims.

ŠF didėjimas kraujyje gali rodyti onkologinį procesą kauluose, didėja dėl žarnyno bakterinės infekcijos, opinio žarnų uždegimo, citomegalovirusinės infekcijos ar infekcinės mononukleozės.

ŠF aktyvumas sumažėja dėl vitamino C stokos, ryškios anemijos, kaupiantis kauluose radioaktyvioms medžiagoms, kai trūksta fosforo, susilpnėjus skydliaukės funkcijai, trūkstant vitamino B12, cinko ar magnio.

Bilirubinas

Bendras  bilirubinas (TBI) kepenų ir tulžies pūslės veiklos rodiklis, kuriam padidėjus susergama gelta. Tyrimas turi būti atliekamas kartu su tiesioginio bilirubino tyrimu.

Tiesioginio bilirubino padidėjimas rodo kepenų ir tulžies sistemos ligas (virusinis kepenų uždegimas, kepenų cirozė, kepenų navikai ar metastazės kepenyse, tulžies takų akmenligė, gelta).Taip pat jis padidėja esant įvairioms ne kepenų ligoms (hemolizinė ar vit.B12/Folio rūgšties  stokos mažakraujystė, naujagimių gelta ir kt.).

Alfa amilazė (AMYL)- tai angliavandenių apykaitos fermentas, koncentracija didėja esant kasos pažeidimui (specifiškas tyrimas). Sumažėja sergant kasos vėžiu arba lėtinėmis kasos ligomis.  Taip pat 3-5 kartus pakyla sergant seilių liaukų uždegimu, kasos, galvos vėžiu, žarnų nepraeinamumu, prakiurus skrandžio opai, esant pilvaplėvės uždegimui, tulžies takų ligoms, negimdiniam nėštumui, kai kuriems plaučių ir kiaušidžių navikams.

Pankreatinė amilazė (P-AMYL)– specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Rekomenduojamas kartojantis pankreatitams arba įtariant kasos uždegimą , kai vargina pykinimas, apetito stoka, pilvo ar nugaros skausmai.

Lipazė (LIP)– vienas informatyviausių pankreatito (kasos uždegimo) rodiklių. Šio fermento kiekis paprastai nustatomas aiškinantis pilvo skausmų priežastį, įtariant ūmų pankreatitą ar kitus ūmius chirurginius susirgimus.

Šlapalas (UREA)– kiekis kraujyje  didėja esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui. Tyrimas rekomenduojamas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, jei įtariate kokią nors inkstų ligą arba po ūmios infekcijos atsiradus inkstų funkcijos sutrikimui.

Kreatininas (CREA) – sutrikus inkstų filtracinei funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja.

Šlapimo rūgštis (UA) – naudojamas podagrai diagnozuoti ir gydymo eigai stebėti.

Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Per mažas cholesterolio kiekis irgi gali signalizuoti apie galimas ligas ar būti depresijos priežastimi.

Didžiąją dalį cholesterolio – apie 70 proc. pagamina žmogaus organizmas, likusi dalis cholesterolio patenka su gyvūninės kilmės maistu. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais.

Cholesterolio kiekio padidėjimas yra pagrindinė aterosklerozės ir padidėjusios išeminės širdies ligos priežastis. Dėl kraujo riebalų besikemšant kraujagyslėms, audiniai negauna pakankamai deguonies, organizmas negali normaliai funkcionuoti. Plyšus kraujagyslėms galvos srityje ištinka insultas – kraujo išsiliejimas į smegenis. Užsikimšus širdies srityje – infarktas.

Aukštos cholesterolio koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos. Todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui patariama atlikti lipidogramą. O sulaukus 30 metų, turint viršsvorį, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis išsitirti rekomenduojama kasmet.

Lipidograma – tai keturių tyrimų kompleksas, kurį sudaro:

Bendro cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje yra pirmasis lipidų tyrimo etapas.

DTL Cholesterolis – bendrojo cholesterolio dalis, kuri dar vadinama „geruoju” cholesteroliu. Tai yra didelio tankio lipoproteinai, kurie nekemša kraujagyslių, o kaip tik padeda MTL cholesteroliui pasišalinti iš audinių ir mažina jo kaupimąsi ant arterijų sienelių. Todėl labai svarbu žinoti ne tik bendrą savo cholesterolio lygį, bet ir atskiras jo dalis. Moterys paprastai turi DTL daugiau, negu vyrai. DTL cholesterolis pasigamina kepenyse.

MTL Cholesterolis – bendrojo cholesterolio dalis, kuri dar vadinama „bloguoju” cholesteroliu. Tai yra mažo tankio lipoproteinai, kurie užkemša kraujagysles. Yra labai blogai, kai aptinkamas aukštas MTL ir žemas DTL cholesterolio kiekis, kadangi MTL kaupiasi ant arterijų sienelių ir šie lipoproteinai nėra surenkami.

Trigliceridai yra lipidai, kurie yra pagrindinis riebalų rūgščių, o kartu ir energijos šaltinis organizme.  Tačiau jų perteklius yra kenksmingas.

Aptikus aukštas trigliceridų koncentracijas kraujyje, galima įtarti pankreatitą, skydliaukės hipofunkciją, nutukimą, podagrą  arba alkoholizmą. Abstinencijos atveju, jis paprastai sugrįžta iki normos. Lygis gali pakilti ir dėl mažo fizinio aktyvumo arba būti įgimtas, net ir jauniems asmenims. Negydant su amžiumi trigliceridų kiekis dar labiau kyla.

Gliukozės nustatymas kraujyje yra vienas pagrindinių tyrimų diabetui diagnozuoti

Gliukozė yra svarbiausias organizmo angliavandenis (visi kiti angliavandeniai virškinimo metu yra verčiami gliukoze). Tai pagrindinis energijos šaltinis. Suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės. Gliukozės atsargos kaupiamos kepenyse glikogeno pavidalu. Nevalgius ilgesnį laiką, organizmas išnaudoja visas glikogeno atsargas maždaug per 12-20 val, esančias kepenyse ir prasideda energijos badas.

Kasos fermentas insulinas skatina gliukozės patekimą į ląsteles. Nesant insulino gliukozė negali patekti į daugelio audinių ląsteles. Priešingai insulinui veikia kiti hormonai – adrenalinas, augimo hormonas, gliukokortikoidai, kurie didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Gliukozės koncentracija kraujyje ir priklauso nuo skirtingų hormonų veikimo pusiausvyros.

Glikozilintas hemoglobinas HbA1C  – parodo bendrą vidutinę glikemiją (gliukozės kiekį kraujyje) kelių mėnesių laikotarpyje, todėl matuojamas sergantiems cukriniu diabetu vertinant gydymo efektyvumą: kuo didesnė šio rodiklio koncentracija, tuo didesnis diabetinių komplikacijų  pavojus. Sveikiems žmonėms atliekamas paneigti diabeto diagnozę.

C reaktyvus baltymas (CRB)– reaguoja į bakterijas, grybus ir parazitus. CRB pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 val. nuo ūmaus uždegimo pradžios ir gali padidėti šimtus kartų. Rimstant uždegimui, CRB reikšmė greitai mažėja.

Bendras baltymas (TP)– kraujyje visų baltymų sumažėja dėl prastos mitybos, sergant žarnyno, kasos, kepenų, inkstų ligomis, esant nudegimui . Baltymų padaugėja esant stipriai dehidratacijai, sergant vilklige, ūmiomis ir lėtinėmis infekcinėmis ligomis (aktyviuoju hepatitu, ciroze).

Antistreptoliznas O (ALSO) tyrimas parodo  ar nėra A grupės streptokoko infekcijos. Šis rodiklis naudingas nustatant reumato, glomerulonefrito, lėtinio tonzilito diagnozę ir norint išsiaiškinti, ar organizmas turėjo kontaktą su streptokokine infekcija. Jeigu organizmas dabar arba anksčiau buvo paveiktas streptokokinio streptolizino O, tuomet ASO koncentracija serume padidėja. Ryškus padidėjimas rodo, kad streptokokinė infekcija yra dabar, arba – kad ji buvo neseniai.

 ASO tyrimas naudingas nustatant diagnozę. Pavyzdžiui – prieš porą savaičių skaudėjo gerklę, o dabar atsirado inkstų skausmai, tinimai – ASO tyrimu galima nustatyti, ar inkstų ligą sukėlė prieš tai į organizmą patekęs streptokokas

Feritinas  jautriausiais ir specifiškiausias tyrimas nusakantis geležies atsargas organizme. Šis rodiklis dažnai padeda nustatyti ar geležies stokos mažakraujystė įvyko dėl lėtinės ligos (rodiklis normos ribose), ar dėl geležies stygiaus organizme (rodiklis sumažėjęs).