Echoskopija – tai ultragarsinis įvairių kūno sričių tyrimas. Speciali aparatūra padeda įvertinti vidaus organų ir/ar kraujagyslių būklę bei aptikti patologinius vidaus organų pakitimus. Ultragarso bangos geriausiai prasiskverbia per skysčius ir minkštuosius audinius, todėl šis tyrimas labai efektyvus tiriant vidaus organus. Fiksuojamas vaizdas matomas kompiuterio ekrane.
Echoskopinis tyrimas atliekamas paskyrus gydytojui, įtariant organų sutrikimus, gali būti atliekamas ir profilaktiškai. Procedūra efektyvi siekiant vėžinių susirgimų prevencijos ar nustatant ligą ankstyvose stadijose: ultragarsu aptinkami gerybiniai ir piktybiniai augliai, cistos, kita galima patologija.
Echoskopo aparatu tiriami vidaus organai (pvz. kasa, kepenys, tulžies pūslė), minkštieji audiniai, skydliaukė, krūtys, kraujagyslės bei sąnariai. Echoskopija ypač plačiai taikoma akušerijoje ir ginekologijoje.
Pagrindiniai echoskopinio tyrimo privalumai:
Mūsų klinikoje atliekami šie ultragarso tyrimai:
Išsamus echoskopinis tyrimas moterims (tiriama skydliaukė, krūtys, kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, šlapimo pūslė, aorta). Vieno vizito metu įvertinami esminiai vidaus organai.
Išsamus echoskopinis tyrimas vyrams (tiriama skydliaukė, kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, šlapimo pūslė, aorta ir prostata).
Pilvo organų echoskopija (tiriamos kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, šlapimo pūslė, aorta). Atliekant tyrimą įvertinama organų struktūra ir kraujotaka.
Urologinės sistemos echoskopija moterims (atliekami inkstų, šlapimo pūslės, liekamojo šlapimo tyrimai). Tiriama, kai šlapimo pūslė yra pilna.
Urologinės sistemos echoskopija vyrams (atliekami inkstų, šlapimo pūslės, liekamojo šlapimo, prostatos tyrimai). Tiriama esant pilnai šlapimo pūslei.
Hepatopankreatinės sistemos echoskopija (tiriamos kepenys, tulžies pūslė).
Tyrimai atliekami pacientui nevalgius ir negėrus 6 val. iki tyrimo. Galima atsigerti nedaug vandens ir vartoti vaistus. Šlapimo pūslė tyrimo metu – pilna.
Skydliaukės echoskopija. Pasiruošimas nereikalingas.
Krūtų echoskopija. Šis krūtų ištyrimo metodas labai efektyvus tiriant profilaktiškai ar esant pakitimams, vertinant jų dinamiką. Pasiruošimas nereikalingas.
Kaklo echoskopija (tiriama skydliaukė, seilių liaukos, kaklo limfmazgiai). Pasiruošimas nereikalingas.
Periferinių limfmazgių echoskopija (tiriamos pažastys, kirkšnys, kaklas). Limfmazgiai – svarbi imuninės sistemos dalis, atliekanti gynybinę funkciją. Dažniausiai echoskopija skiriama šiose srityse aptikus guzelių ar esant būdingų pakitimų kraujo tyrime, taip pat – įtariant metastazes ( vėžio ląstelių plitimą) iš kitų organų. Tyrimu galima diagnozuoti infekcijas, vėžį, kraujo ligas. Pasiruošimas nereikalingas.
Minkštųjų audinių echoskopija. Tyrimo metu aptinkami minkštųjų audinių gerybiniai ir piktybiniai augliai, skysčio sankaupos. Pasiruošimas nereikalingas.
Širdies echoskopija greitas tyrimas, nereikalaujantis specialaus pasiruošimo, rekomenduojama tik prieš tyrimą pailsėti, pabūti ramiai ir daug nejudėti, kad tyrimo rezultatai būtų tikslesni.
Širdies echoskopiją būtina atlikti, jei įtariama, kad pacientas turi klinikinių širdies nepakankamumo požymių arba jį kamuoja dusulys. Taip pat tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai pacientams sulaukusiems 40 metų amžiaus, tiems, kurių tėvai arba broliai, seserys serga širdies ligomis. Tyrimus atlikti vertėtų reguliariai ir tiems, kuriems anksčiau buvo pastebėta širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos pakitimų.
Šis tyrimas gali padėti diagnozuoti tokias ligas kaip širdies auglį, kardiomiopatiją, atvirą arterinį lataką, stambiųjų kraujagyslių transpoziciją, prieširdžių pertvaros defektus, tarpskilvelinės pertvaros defektus, endokarditą, perikarditą, poūmį bakterinį endokarditą, Marfano sindromą, miokardo infarktą, skystį perikardo ertmėje, stenozę, regurgitaciją, vožtuvų plyšimus arba prolapsą ir kitas.
Profilaktinis echoskopinis tyrimas
Ypatingą dėmesį profilaktiniams tyrimams turėtų skirti visi vyresni nei 40 m. pacientai. Jiems atlikti išsamų echoskopinį tyrimą rekomenduojama bent kartą per metus. Jaunesni pacientai tyrimus turėtų atlikti pagal poreikį, tačiau jie irgi labai skatinami pasitikrinti profilaktiškai. Ypatingą dėmesį echoskopiniams tyrimams skirti turėtų asmenys, kuriems diagnozuoti įvairūs vidaus organų susirgimai – aptikta navikų, cistų ir kitų darinių.
Tyrimas pajutus skausmą ir pakitus nuotaikai
Ultragarsinį tyrimą reikėtų atlikti nedelsiant, jei pajutote skausmą pilvo, kaklo srityje, jei dėl neaiškių priežasčių stinga jėgų, jaučiatės pavargę ir išsekę, kamuoja apatija, tapote dirglesnis ir nervingesnis, dėl kitų neįprastų būsenų.
Procedūros eiga
Echoskopinis tyrimas atliekamas pacientui gulint ant specialios kušetės. Ant srities, kuri bus tiriama, pavyzdžiui, pilvo, gausiai užtepama bekvapės želė, pagerinančios garso bangų sklidimą. Tuomet prie odos pridedamas ir vedžiojamas daviklis, o gauti vaizdai stebimi kompiuterio ekrane. Siekiant efektyvesnio tyrimo, kartais pacientų paprašoma pasisukti šonu ar atsistoti.
Kaip pasiruošti echoskopijai?
Jei tyrimas skiriamas iš anksto ir suplanuota tirti vidaus organus, bent 6 val. prieš procedūrą rekomenduojama visiškai nevalgyti, negerti ( galima atsigerti nedaug vandens, taip pat – vartoti reikiamus vaistus), šlapimo pūslė turi būti pilna.
Prieš procedūrą galima išgerti žarnyno dujas padedančių neutralizuoti preparatų, kadangi susikaupusios dujos trukdo prasiskverbti ultragarso bangoms ir apsunkina tyrimą.
Bent 12 val. prieš procedūrą rekomenduojama nerūkyti, nes dūmai dirgina skrandžio gleivinę ir apsunkina kai kurių vidaus organų ištyrimą.
Prieš atliekant tyrimą reikia nusiimti/nusisegti visus papuošalus, jei jie yra tiriamojoje srityje ir gali maišyti tyrėjui.
