Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu mūsų šalyje vienas didžiausių pasaulyje ir Europoje.
Gimdos kaklelio vėžys – tai antras pagal dažnumą (po krūties vėžio) moteris kamuojantis vėžys. Kiekvienais metais Lietuvoje šia sunkia liga suserga apie 500 moterų, o miršta apie 200 moterų. Pagrindinė to priežastis – moterys kreipiasi į gydytoją per vėlai, kai vėžys jau būna išplitęs. Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto: gali praeiti nuo keliolikos mėnesių iki keliolikos metų.
Kaip išsivysto vėžys?
Manoma, kad 99 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV – žmogaus papilomas virusas, kurio yra apie 200 skirtingų rūšių. Dauguma iš jų sukelia odos karpas ir yra nepavojingi. Apie 14 viruso tipų gali sukelti vėžį, itin pavojingi yra ŽPV 16 ir ŽPV 18 didelės vėžio rizikos tipai.
ŽPV virusais užsikrečiama lytinių santykių metu ir nebūtinai tik sueities metu, bet ir liečiantis užkrėstoms odos ar gleivinės sritims. Jie puikiai įsikuria makšties gleivinėje ir gimdos kaklelio epitelyje.
Apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio:
Ką gali vakcina prieš vėžį?
Nuo gimdos kaklelio vėžio vystymosi sukurtos dvi vakcinos. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau. Itin svarbu paskiepyti mergaites iki 15 metų, kurios dar neturi lytinių santykių. Jas skiepyti gali šeimos gydytojas (papildomai eiti pas gydytoją ginekologą nereikės). Ši vakcina taip pat apsaugo ir vyresnio amžiaus moteris, ir netgi tada, kai jos jau turi ŽPV virusų, nes abiejose vakcinose yra apsauga nuo dviejų pavojingiausių ŽPV tipų. Vakcina veikia mažiausiai 5-10 metų. Reikia atminti, kad ir pasiskiepijusios moterys privalės pasitikrinti ir atlikti tepinėlį.
Vėžio galima išvengti laiku diagnozavus ikivėžinius susirgimus, nes pastaruosius ginekologai sėkmingai išgydo. Norint laiku pastebėti problemą, būtina reguliariai lankytis pas ginekologą, kur moteriai atliekamas onkocitologinis tyrimas, kurio metu nuo gimdos kaklelio paimamas tepinėlis. Ši procedūra nesudėtinga ir neskausminga, tiesiog lengvu mentelės ar šluotelės brūkštelėjimu nuo gimdos kaklelio paimama paviršinių ląstelių ir paskleidžiama ant stiklelio. Paimtos ląstelės siunčiamos ištirti į laboratoriją. Šis tyrimas naudingas tuo, kad leidžia nustatyti pačius pirmuosius – ikivėžinius pakitimus, prasidėjusius gimdos kaklelyje (kol dar nėra paties vėžio). Tokiu atveju išlieka didelė tikimybė, kad ligą pavyks laiku išgydyti. Šį tyrimą reguliariai turėtų atlikti vyresnės nei 18 metų moterys arba tos, kurios yra ar buvo seksualiai aktyvios, bei tos, kurios priklauso didesnės rizikos grupei susirgti gimdos kaklelio vėžiu, pavyzdžiui, turinčios daug lytinių partnerių arba tos, kurioms jau nustatyta ŽPV infekcija. Kai nėra dažnos partnerių kaitos, tikimybė užsikrėsti virusu ir susirgti vėžiu mažesnė.