Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šį virusą užkrėsta erkė gali perduoti žmogui įkandimo metu. Šis virusas aptinkamas kai kurių žinduolių, ypač nedidelių graužikų, kraujyje ir žmogui perduodamas per erkes. Simptomai panašūs į gripo – asmuo, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, kaklo rigidiškumu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Sukėlėjai

Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.
Siurbdamos kraują, erkės perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkius žmonių susirgimus: erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichiozę. Lietuvoje paplitusios kietosios erkės, jų galima rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Infekcinių ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintoja Lietuvoje yra Europinė miško erkė – Ixodes ricinus.

SPECIFINIO GYDYMO NĖRA

Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais atsiradusius ligos požymius. Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia 0,5 – 1 procentą. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra psichoneurologiniai simptomai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.
Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.

Skiepijimo schema:

I dozė;
II dozė – 14-90 dienų po pirmosios,
III dozė – 5-12 mėnesių po antrosios.

Pirma palaikomoji dozė – po 3 metų.

Kitos palaikomosios dozės įskiepijamos: 1-60 metų asmenims kas 3-5 metai, vyresniems nei 60 metų amžiaus – kas 3 metai.

Šiltuoju metų laikotarpiu rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą skiepijimo schemą:

I dozė
II dozė – 14 dienų po pirmosios;
III dozė – 5-12 mėnesių po antrosios.

Palaikomosios dozės skiepijamos kaip ir esant įprastinei skiepijimo schemai.
Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienerius metus. Taigi, būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Nustatyta, kad daugiau kaip 95 proc. vakcinuotų asmenų įgyja visišką apsauginį imunitetą.
Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienerius metus. Taigi, būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę.

Vaikų skiepijimas:

  • Skiepyti vaikus galima nuo vienerių metų amžiaus ar net anksčiau, jei rekomenduoja gydytojas.
  • Nuo 1 iki 6 metų skiepijami vaikams skirta vakcina.
  • Vyresni nei 16 metų paaugliai skiepijami vakcina suaugusiems.