Endokrinologas

Konsultuojami ligoniai, sergantys endokrininėmis ligomis: I ir II tipo cukriniu diabetu, kitais angliavandenių apykaitos sutrikimais be komplikacijų ir su įvairiomis komplikacijomis, skydliaukės, antinksčių, hipofizio ar lytinių liaukų patologija. Atliekami bendri, biocheminiai, hormoniniai tyrimai, skydliaukės ir kitų organų ultragarsiniai tyrimai.

DAŽNIAUSIOS ENDOKRINOLOGINĖS LIGOS

Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos organizme sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Angliavandenių apykaitos sutrikimą sąlygoja insulino trūkumas. Kasa negamina insulino (absoliutus insulino trūkumas – I cukrinio diabeto tipas) arba pagamina nepakankamą jo kiekį (santykinis insulino trūkumas – II cukrinio diabeto tipas). Tiek I, tiek II cukrinio diabeto tipui didelės reikšmės turi paveldimumas, tačiau II tipo cukrinio diabeto atsiradimą dažnai sąlygoja persivalgymas ir nutukimas. Pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai: kūno masės mažėjimas, sunkiai gyjančios žaizdos, dažnas šlapinimasis, darbingumo sumažėjimas, nuovargis, potencijos, mėnesinių ciklo sutrikimas, troškulys, odos, lytinių organ ų niežėjimas.

Struma – tai dažniausia endokrininė liga, pasireiškianti skydliaukės padidėjimu, esant normaliai hormonų gamybai. Struma gali būti dviejų rūšių: difuzinis gūžys (difuziškai padidėja skydliaukė ir kraujyje padaugėja skydliaukės hormonų, per laiką difuzinis gūžys tampa mazginiu – padidėja rizika susirgti vėžiu) ir endeminis gūžys (skydliaukės padidėjimas, susijęs su jodo ir kitų mikroelementų trūkumu, taip pat gali būti susijęs ir su padidėjusiu skydliaukės hormonų poreikiu organizme tam tikrais gyvenimo periodais: paauglystės, nėštumo metu). Pagrindinis strumos simptomas yra padidėjusi skydliaukė, taip pat gali atsirasti užkimimas, pasunkėjęs kvėpavimas, svorio kritimas, nuovargis, silpnumas, odos blyškumas, išsausėjimas, pasikeitęs balsas, pabrinkę delnai ir akių vokai. Dažniausiai struma yra gydoma hormonais, tačiau kai kuriais atvejais gali tekti ją operuoti (pašalinama dalis skydliaukės).

Adisono liga – tai lėtinė liga, kuria susergama dėl dalinio ar visiško antinksčių hormoninės funkcijos išnykimo. Antinksčiuose gaminasi tam tikri hormonai: kortizolis, aldosteronas, androgenai bei astrogenai, kurie dalyvauja angliavandenių, riebalų, baltymų, vandens ir elektrolitų apykaitoje. Organizme atsiradus hormonų trūkumui, sutrinka visa medžiagų apykaita. Galimos ligos priežastys: autoimuninis antinksčių susirgimas, antikūnių prieš antinksčių žievę susiformavimas, paveldimumas, tam tikri medikamentai, taikytas spindulinis gydymas, infekcija, trauma, operacija, kraujotakos sutrikimai. Lėtinės Adisono ligos požymiai: pasikeistusi odos ir gleivinės spalva, silpnumas, nuovargis, pablogėjęs apetitas, sumažėjęs lytinis potraukis, svoris kritimas, virškinimo sutrikimas, galvos svaigimas. Ūminės Adisono ligos požymiai: pykinimas, vėmimas, alpimas, karščiavimas, pilvo skausmai.

Akromegalija (hipofizinis gigantizmas) – tai endokrininė liga, kurią sukelia posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, gerybinė adenoma. Akromegalijos požymiai skirstomi į išorinius ir vidinius. Išoriniai ligos požymiai: padidėjusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, liežuvis, sustorėjusi ir raukšlėta veido oda. Vidiniai ligos požymiai: nuovargis, mieguistumas, galvos skausmai, padidėjusi skydliaukė, sąnarių skausmas, susilpnėjęs regėjimas, sumažėjęs gliukozės toleravimas.

Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas) – tai endokrininė liga, pasireiškianti sulėtėjusiu ar sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusios augimo hormono sekrecijos hipofizėje. Augimo hormonas stimuliuojančiai veikia kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių vystymąsi. Pagrindiniai ligos simptomai: sulėtėjęs augimas ir vystymasis, raumenų silpnumas, žemas ūgis, nedidelis nutukimas, atsilikęs skeleto brendimas, per maži vidaus organai. Hipofiziniu nanizmu susergama dėl augimo hormono trūkumo (dėl gimdymo traumų, nervų sistemos infekcijų, kraujomaišos), įgimtos ar po operacijos atsiradusios hipofizės displazijos, dėl patirtos smegenų traumos ar atsiradusių navikų.