Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Rekomendacijos Keliautojams

KAD KELIONĖ PALIKTŲ TIK GERUS ĮSPŪDŽIUS….

Keliaujantiems į tam tikrus regionus ir norintiems išvengti  pavojingų, užkrečiamų ligų yra rekomenduojami profilaktiniai skiepai arba profilaktinis vaistų vartojimas. Pasiskiepijus imunitetas įgyjamas tik po tam tikro laiko, todėl planuojantiems keliones rekomenduojama iš anksto suplanuoti ir skiepijimosi laiką.

PAS MUS REIKTŲ KREIPTIS 4–6 SAVAITES IKI KELIONES PRADŽIOS

• Dauguma skiepų suteikia imunitetą 10 metų ir pakartotinai skiepytis (revakcinuotis) reikia tik praėjus šiam laikotarpiui.
• Visi atlikti skiepai pažymimi specialiame tarptautiniame skiepų pase, kuris išduodamas visiems mūsų klinikoje paskiepytiems pacientams.

Skiepijimai keliautojams sąlyginai skirstomi taip:

Svarbu žinoti, kad:

• vykstant į kelionę, kurioje nėra galimybių laikytis higienos reikalavimų, rekomenduojama skiepytis nuo vidurių šiltinės, hepatitų A ir B;
• jei kelionėje gali tekti turėti kontaktų su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės;
• vykstant į kelionę tam tikrų infekcijų epideminiu periodu, rekomenduojama skiepytis ir nuo jų apsaugančiomis vakcinomis.

DETALI INFORMACIJA APIE BŪTINUS SKIEPUS KELIAUJANT ĮVAIRIOSE ŠALYSE PATEIKIAMA

http://www.ulac.lt/keliautojams arba http://www.ulac.lt/

• Difterija – bakterinė infekcinė liga, paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių planinių skiepijimų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra oro lašelinis, taip pat galima užsikrėsti per maistą. Skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių: skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo.
• Hepatitas B – tai virusinė kepenų liga, perduodama per organizmo skysčius, kraują, atsitiktinių lytinių santykių metu ir šimtą kartų labiau užkrečiama nei ŽIV. Ilgą laiką liga yra nepastebima, tačiau kepenų cirozės vystymosi gali išvengti retas ligonis.

Rekomenduojama skiepytis vykstantiems į Pietryčių Azijos ir vidurio Rytų šalis.

Reikalingos trys vakcinos dozės, pirmas dvi gali būti skiriamos prieš kelionę, paskutinioji po kelionės.

• Hepatitas A – tai viena dažniausių užkrečiamų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Liga ypač paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse.

Skiriamos dvi vakcinos dozės, pirmoji prieš keturias savaites iki kelionės, antroji po 6- 20mėn.

• Vidurių Šiltinė – tai labai užkrečiama  ir pavojinga liga, galimi net mirties atvejai. Pasireiškianti žarnyno uždegimu, viduriavimu, karščiavimu ir kt. Užkrečiama per maistą ir vandenį.

Šiaurės bei Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Peru šalys yra pavojingos keliautojams.

Viena vakcinos dozė apsaugo trejiems metams.

• Geltonasis drugys– virusinė liga, kurią platina uodai. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta.

Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. 

Reikalinga viena vakcinos dozė, imunitetas susidaro dešimčiai metų.

• Meningokokinė infekcija paplitusi kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Protrūkiai dažniausiai kyla lapkričio-birželio mėnesiais. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sergantys ligoniai arba sveikimeningokokų nešiotojas. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą.

Skiepytis nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojama vykstant į šalis, kuriuose registruojami meningokokinės infekcijos protrūkiai. Vienos vakcinos dozė- apsauga nuo šios ligos 3-5 metams.

• Pasiutligė. Tai infekcinė viruso sukelta mirtina liga, kuria užsikrečiama per tam tikrų gyvūnų seiles. Pasiutligė nustatoma 150 pasaulio šalių. Pagrindinis plitimo būdas – pasiutligę sukelia virusas, kuris į žmogaus organizmą gali patekti įkandus sergančiam laukiniam ar naminiam gyvūnui (katė, šuo, lapė, vilkas ir pan.). Viruso yra gyvūno seilėse, todėl užsikrečiama, kai seilių patenka pro odos pažeidimą (kartais – gyvūnui palaižius, kai odoje yra žaizdelių). Patekęs į organizmą, virusas periferiniais nervais keliauja iki smegenų, kuriuose sukelia uždegimą. Susirgus pasiutlige – prognozė itin bloga. Pasireiškus simptomams, nepaisant gydymo, tokie ligoniai beveik visada miršta.

Esminis žingsnis pasiutligės prevencijai – vakcina.

Skiepijami gyvūnų sukandžioti žmonės pirmąją, vėliau trečią, septintą ir dvidešimt aštuntą dienomis. Specialus imunoglobulinas leidžiamas į žaizdą ir aplink ją.