Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų.
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.)

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia – rugsėjo-lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėlesniais mėnesiais.
Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.

Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypatingai šiems rizikos grupių asmenims:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis ar inkstų ligomis, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė.

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos) kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Dėl to Pasaulio sveikatos organizacija nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes ir rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.